Žymė: Mokslo politika
Aktyvesnės diskusijos ir stipresnė jaunųjų mokslininkų bendruomenė
- 2012-03-30 10:28
- Mokslo politika
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas.
Sukurtos tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenės tikslas – padėti kelti motyvaciją vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, taip pat – gauti tikslesnės informacijos apie Lietuvos mokslo įstaigose vykstančius procesus. Pasak projekto įgyvendintojų, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, diskusijos dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įgavo ženkliai didesnį pagreitį.
„Galima drąsiai teigti, kad besibaigiant projektui jaunųjų mokslininkų bendruomenė yra pastebimai glaudesnė, gebanti aktyviau kalbėtis ir vieningai nacionaliniu lygmeniu kelti jai rūpimus klausimus. Sprendimus dėl Lietuvos mokslo sistemos priimantys asmenys tai žino. Per dvejus metus sukėlėme diskusijas ne vienu opiu klausimu. Šios diskusijos buvo itin aktualios ir dėl aktyvesnės mokslo ir inovacijų politikos,“ – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
LJMS teigimu, suburto tinklo bendradarbiavimas ir nuosekli situacijos stebėsena leidžia ne tik identifikuoti svarbiausias problemas ir imtis iniciatyvų joms šalinti, bet ir padeda kurti tokią Lietuvos mokslo sistemą, kuri būtų patraukli jauniems mokslininkams ir kitiems tyrėjams. Iki šiol toks tinklinis stebėsenos modelis Lietuvoje nebuvo taikytas. Jo rezultatai buvo analizuojami ir kartu su pasiūlymais bei gerąja patirtimi buvo pristatomi mokslo ir studijų institucijoms bei visuomenei.
„Įvairiapusis keitimasis informacija bei žiniomis, bendravimas ir bendradarbiavimas yra būtinieji mokslo pasaulio plėtros elementai. Nuolat siekiame, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie būtų suvokiami kaip konstanta. Įstatyminė bazė bei finansiniai svertai neabejotinai yra svarbūs mokslo valdymo įrankiai, bet jie savaime negarantuoja kokybiškų studijų ir mokslinių tyrimų. Mūsų misija yra akylai stebėti, kokį poveikį turi instituciniai pokyčiai ir įvertinti, kiek jie prisideda prie mokslininkų skatinimo bendradarbiaujant vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, kurie savo verte garsintų Lietuvą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje“, - teigia projektą koordinavęs dr. Tomas Žalandauskas.
Projekto metu taip pat surengtos 2 nacionalinės ir 2 tarptautinės mokslo politikos aktualijoms skirtos konferencijos, surengtos „Idėjų kalvės“ stovyklos, sukurta informacinė sistema, surengti neformalaus jaunųjų mokslininkų mokymo seminarai, surengtos 80 viešų diskusijų. Jose buvo nagrinėjamos aktualios mokslo, mokslo ir inovacijų politikos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir kitos problemos. Pasak dr. V.Petrikaitės, suburtas tinklas tęs darbą ir pasibaigus projektui.
***
Pranešimas parengtas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai įgyvendinant projektą "Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos plėtra ir stiprinimas" (SFMIS Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-017), kuris finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto "Tyrėjų gebėjimų stiprinimas" VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonę "MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas".
Daugiau informacijos:
Vilma Petrikaitė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė, mob.tel. +370 (686) 29 383, tel./faks. 8 5 2609163, el. p. info@ljms.lt
Neformalus ugdymas didina mokinių iniciatyvumą ir savarankiškumą
- 2012-03-27 10:52
- Mokslo politika
„Iniciatyvos idėją pasiūlė buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente, Renaldas Vaisbrodas. Iniciatyvos organizatoriai, Robert Bosch fondas, ieškojo nacionalinių partnerių – organizacijos, kuri sutiktų įgyvendinti projektą. Lietuvoje fondas neturėjo kontaktų, todėl buvome rekomenduoti mes – Lietuvos moksleivių sąjunga. Iš pradžių su didelėmis abejonėmis, ar mums pavyks, ar surasime mokyklą, kuri norėtų dalyvauti tokiame projekte, mes priėmėme šį iššūkį. Kelios mokyklos atsisakė išleisti mokinius iš pamokų, tik Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla sutiko palaikyti drąsias idėjas ir skatinti neformalųjį ugdymą. Mokykla suprato, kad tai naudinga mokiniams, jie išmoks daugiau ir įgis naujų žinių“, - pasakoja projekto vadovė Gabija Karačkinaitė.
Projekto lektorius Žygimantas Zabieta sako, kad mokyklos turi suprasti, kad pamokų metu dėstomi dalykai yra naudingi, bet gyvenime prireiks ir darbo rinkoje vertinamų savybių: organizuotumo, komunikacijos, komandinio darbo įgūdžių, gebėjimų prisiimti atsakomybę, deleguoti darbus. Šie įgūdžiai yra vertinami labiau nei mokėjimas išspręsti formules. Mokyklose paraleliai su mokymosi procesu turėtų būti vykdomos ir neformalaus ugdymo iniciatyvos. Ž. Zabieta prisimena, kad projekto pradžioje galimybėmis pakeisti Europos ateitį tikėjo tikriausiai tik vienas moksleivis, tačiau vėliau dauguma patikėjo, kad viskas yra įmanoma. Savaitę trukusių mokymų metu moksleiviai susipažino su pagrindinėmis Europos Sąjungos aplinkosaugos ir energetikos problemomis, išteklių mažėjimu ir brangimu, globalizacijos iššūkiais, klimato kaita ir jo įtaką žmonėms, užterštumu. Mokiniai patys turėjo išspręsti simuliacines užduotis ir ieškoti sprendimo būdų – ir tai jiems puikiai pavyko.
Neformalus ugdymas padeda geriau įsisavinti žinias
„Manėme, kad šis projektas nebus naudingas, kad bus smagu praleisti bent jau pamokas, bijojome pagalvoti apie tokius mums nežemiškus dalykus. Tačiau dabar jau susiformavome nuomonę šiais klausimais. Mūsų požiūrio kaitą parodė ir po kiekvienos projekto darbo dienos patirtų įspūdžių vertinimas naudingumo ir įdomumo kreivėje. Įdomumo lygis augo lygiagrečiai su gautų žinių kiekiu – kuo daugiau turėjome suprasti apie Europos Sąjungos energetiką, tuo daugiau klausimų iškildavo. Sudomino mokymasis neformalia veikla, puikus lektorius, be to, mokantis neformaliu būdu žinias pasisavinome daug geriau, nes vien žinių kalimas mokykloje yra per daug monotoniškas jaunai asmenybei“, - įspūdžiais dalijosi projekto dalyvis Matas Cancingeris.
Ž. Zabieta pasakoja, kad mokiniams buvo sudaryta galimybė dirbti ne tik projekto pamokų metu. „Norėjosi, kad patys mokiniai pajustų, ką jie nori daryti, ir kad tai nebūtų prievartinis dalykas. Mokinių motyvacija, noras dirbti, savarankiškumas – tai vieni iš didžiausių projekto rezultatų. Mokiniai parengė veiksmų planą, kokios Europos jie norėtų 2020 metais, kokia kryptimi ES turėtų judėti energetikos ir aplinkosaugos srityje. Lietuvos moksleivių planas kartu su kitų 26 Europos valstybių mokinių sukurtais veiksmų planais bus perduotas ES pirmininkaujančios Danijos delegacijai. Norime, kad Europa būtų švari, kad būtų rūšiuojamos atliekos, vystomos elektromobilių technologijos, kad šalys nepirktų taršos kvotų, bet būtų motyvuojamos aktyviau diegti žaliąsias (saulės, vėjo, vandens) technologijas“, – sakė projekto lektorius.
„Manome, kad šis gerasis pavyzdys bus paspirtis kitoms mokykloms priimti iššūkį ir aktyviau įgyvendinti neformalaus ugdymo iniciatyvas. Labai trūksta geranoriškumo ir supratimo, juk ateiname į mokyklą ne blogo siekdami, bet norėdami prisidėti prie bendro mokinių ugdymo ir asmenybės tobulėjimo. Tikime, kad projekte dalyvavę mokiniai bus dar iniciatyvesni, nes jie pamatė ir suprato, kad gali daug, net pakeisti visą Europą“, – džiaugėsi projekto organizatoriai.
Daugiau apie moksleivių alternatyvios energetikos iniciatyvą radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Sprendimų metas“.
Mokslo ir studijų įstatymo korekcijos dar nebaigtos
- 2012-03-08 11:19
- Mokslo politika
Vakar įvykus paskutiniam Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo posėdžiui, suformuoti galutiniai siūlymai įstatymo korekcijoms. Daugiau kaip mėnesį veikusi darbo grupė artimiausiu metu akademinės bendruomenės ir Seimo svarstymams pateiks siūlymus dėl aukštųjų mokyklų valdymo, privačių mokyklų finansavimo ir kitų klausimų.
„Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, išskirtinai visų studentų atstovų, dalyvavusių darbo grupės veikloje, siūlė ne vieną pataisą ar visą pasiūlymų paketą, kurie buvo svarstyti šios grupės posėdžiuose. Buvo patvirtinta LSAS pozicija turėti 2 studentų balsus strateginius sprendimus priimančiame valdymo organe – taryboje. Taip pat buvo nuspręsta, jog studentas, išėjęs akademinių atostogų, išlaikys studijų finansavimą. Tai itin reikšmingi pasiekimai.“ - sako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas.
Sudarytos grupės siūlymuose įtvirtinti nauji aukštųjų mokyklų tarybų formavimo principai, kuomet iš 9 arba 11 narių daugumą sudarys akademinės bendruomenės atstovai, o pati akademinė bendruomenė lems šio valdymo organo formavimą. Performavus Tarybos sudėtį, buvo nuspręsta jai priskirti iš esmės tas pačias funkcijas, kurios galiojo iki LR Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo. Tuo pačiu numatytas glaudesnis senato (akademinės tarybos) ir tarybos bendradarbiavimas priimant sprendimus.
Taip pat darbo grupės posėdžiuose LSAS siūlė keisti studentų rotacijos mechanizmą ir įstatymu apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Buvo siūloma po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio valstybės finansuojamą vietą skirti studentui, neturinčiam akademinių skolų ir pagal tos studijų programos studentų svertinių vidurkių prioritetinę eilę (nuo dižiausio iki mažiausio) patenkančiam į toje studijų programoje esamą valstybės finansuojamų vietų skaičių. Posėdyje pritūkus tik vieno balso, šis pasiūlymas nebuvo priimtas, paliekant šiuo metu galiojančią rotacijos tvarką.
Pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidento Viliaus Morkūno, kadangi toks rotacijos principas buvo atmestas, LSAS planuoja šį siūlymą atskirai teikti Seime, kuomet bus svarstomas visas įstatymo pataisų paketas. Siūlomas mechanizmas leistų garantuoti, jog rotacijos metu visi geriausiai besimokantys valstybės finansuojami ir nefinansuojami studentai turėtų galimybę gauti nemokamą studijų vietą.
Darbo grupės metu buvo įvertinti ir techniniai Mokslo ir studijų įstatymo prieštaravimai, pastebėti įgyvendinant šį įstatymą. LR Mokslo ir studijų įstatymo pakitimus numatoma priimti jau vykstančioje Seimo pavasario sesijoje.
Šaltinis: www.lsas.lt
